Atleidimų banga Lietuvoje: dirbtinis intelektas ar deindustrializacija?

Pirmieji 2026 m. mėnesiai Lietuvos darbo rinkai atnešė nerimą keliančių naujienų: atleidimų skaičius išaugo tris kartus, o grupinių atleidimų tendencija taip pat didėja.

Šis staigus pokytis kelia diskusijas ir nuogąstavimus – ar tai dirbtinio intelekto (DI) įtakos pradžia, ar gilesni pramonės sektoriaus deindustrializacijos procesai, veikiantys šalies ekonomiką? Technologiniai pokyčiai, ypač sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, keičia darbo rinkos peizažą. Daugelis įmonių diegia automatizuotus sprendimus, kurie efektyvina procesus ir mažina poreikį tam tikroms, anksčiau žmogiškųjų išteklių reikalavusioms pozicijoms.

Tai apima administracines pareigas, duomenų įvedimą, klientų aptarnavimą ir net kai kurias specialistų užduotis, kurias dabar gali atlikti DI varomos sistemos. Nors DI žada produktyvumo didėjimą ir naujų, sudėtingesnių darbo vietų kūrimą, pereinamasis laikotarpis yra skausmingas, nes senosios rolės dingsta greičiau, nei atsiranda naujos. Kita vertus, ekspertai įspėja, kad atleidimų banga gali būti siejama ir su pramonės, ypač tradicinių gamybos sektorių, problemomis.

Aukštos energijos kainos, padidėjęs darbo užmokestis (įskaitant ir 11.1% minimalios algos padidėjimą nuo 2026 m. sausio 1 d.), pasaulinės konkurencijos spaudimas ir tiekimo grandinės sutrikimai daro neigiamą įtaką.

Kai kurios gamybos įmonės priverstos optimizuoti veiklą, perkelti dalį gamybos į pigesnes šalis arba tiesiog mažinti apimtis, o tai neišvengiamai veda prie darbo vietų mažinimo. Ši atleidimų banga paveikė įvairius sektorius, tačiau ypač jautrūs pasirodė gamybos, transporto ir tam tikri paslaugų sektoriai, kuriuose dirbtinis intelektas gali greičiausiai pakeisti rutinines užduotis.

Vyriausybė ir švietimo institucijos susiduria su iššūkiu – kaip persikvalifikuoti ir apmokyti paveiktus darbuotojus naujiems, ateities darbo rinkai aktualiems įgūdžiams. Aktyviai ieškoma sprendimų, skirtų padėti atleistiems asmenims integruotis į besikeičiančią darbo rinką, siūlant mokymo programas ir konsultacijas. Lietuvos darbo rinka, nors ir demonstruojanti spartų ekonomikos augimą, susiduria su struktūriniais pokyčiais, kuriems reikia strateginio atsako.

Sėkmė priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti, investuoti į žmonių įgūdžius ir kurti inovacijomis grįstą ekonomiką, kuri galėtų absorbuoti technologinių pokyčių nulemtus iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.